nevaišinsimajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nevaišinsimajam (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nevaišinsimas, mot. g. nevaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišinsimas	nevaišinsimi	nevaišinsima	nevaišinsimos	nevaišinsima	-
kilm.	nevaišinsimo	nevaišinsimų	nevaišinsimos	nevaišinsimų	-	-
naud.	nevaišinsimam	nevaišinsimiems	nevaišinsimai	nevaišinsimoms	-	-
gal.	nevaišinsimą	nevaišinsimus	nevaišinsimą	nevaišinsimas	-	-
įnag.	nevaišinsimu	nevaišinsimais	nevaišinsima	nevaišinsimomis	-	-
viet.	nevaišinsimame	nevaišinsimuose	nevaišinsimoje	nevaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišinsimasis	nevaišinsimieji	nevaišinsimoji	nevaišinsimosios	-	-
kilm.	nevaišinsimojo	nevaišinsimųjų	nevaišinsimosios	nevaišinsimųjų	-	-
naud.	nevaišinsimajam	nevaišinsimiesiems	nevaišinsimajai	nevaišinsimosioms	-	-
gal.	nevaišinsimąjį	nevaišinsimuosius	nevaišinsimąją	nevaišinsimąsias	-	-
įnag.	nevaišinsimuoju	nevaišinsimaisiais	nevaišinsimąja	nevaišinsimosiomis	-	-
viet.	nevaišinsimajame	nevaišinsimuosiuose	nevaišinsimojoje	nevaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nevaišinsimas, mot. g. nevaišinsima.

nevaišinsimajam

1. tas, kurį nevaišins

Etimologija

<= nevaišinti, nevaišina, nevaišino <= ne- + vaišinti, vaišina, vaišino

---