nevaišindavusiąja

Taip pat žr.: nevaišindavusiąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nevaišindavusiąja (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nevaišindavęs, mot. g. nevaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišindavęs	nevaišindavę	nevaišindavusi, nevaišindavus	nevaišindavusios	-	nevaišindavę
kilm.	nevaišindavusio	nevaišindavusių	nevaišindavusios	nevaišindavusių	-	-
naud.	nevaišindavusiam	nevaišindavusiems	nevaišindavusiai	nevaišindavusioms	-	-
gal.	nevaišindavusį	nevaišindavusius	nevaišindavusią	nevaišindavusias	-	-
įnag.	nevaišindavusiu	nevaišindavusiais	nevaišindavusia	nevaišindavusiomis	-	-
viet.	nevaišindavusiame	nevaišindavusiuose	nevaišindavusioje	nevaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišindavusysis	nevaišindavusieji	nevaišindavusioji	nevaišindavusiosios	-	-
kilm.	nevaišindavusiojo	nevaišindavusiųjų	nevaišindavusiosios	nevaišindavusiųjų	-	-
naud.	nevaišindavusiajam	nevaišindavusiesiems	nevaišindavusiajai	nevaišindavusiosioms	-	-
gal.	nevaišindavusįjį	nevaišindavusiuosius	nevaišindavusiąją	nevaišindavusiąsias	-	-
įnag.	nevaišindavusiuoju	nevaišindavusiaisiais	nevaišindavusiąja	nevaišindavusiosiomis	-	-
viet.	nevaišindavusiajame	nevaišindavusiuosiuose	nevaišindavusiojoje	nevaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nevaišindavęs, mot. g. nevaišindavusi.

nevaišindavusiąja

1. ta, kuri nevaišindavo

Etimologija

<= nevaišinti, nevaišina, nevaišino <= ne- + vaišinti, vaišina, vaišino

---