neužtikintinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužtikintinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužtikintinas, mot. g. neužtikintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužtikintinas	neužtikintini	neužtikintina	neužtikintinos	neužtikintina	-
kilm.	neužtikintino	neužtikintinų	neužtikintinos	neužtikintinų	-	-
naud.	neužtikintinam	neužtikintiniems	neužtikintinai	neužtikintinoms	-	-
gal.	neužtikintiną	neužtikintinus	neužtikintiną	neužtikintinas	-	-
įnag.	neužtikintinu	neužtikintinais	neužtikintina	neužtikintinomis	-	-
viet.	neužtikintiname	neužtikintinuose	neužtikintinoje	neužtikintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužtikintinasis	neužtikintinieji	neužtikintinoji	neužtikintinosios	-	-
kilm.	neužtikintinojo	neužtikintinųjų	neužtikintinosios	neužtikintinųjų	-	-
naud.	neužtikintinajam	neužtikintiniesiems	neužtikintinajai	neužtikintinosioms	-	-
gal.	neužtikintinąjį	neužtikintinuosius	neužtikintinąją	neužtikintinąsias	-	-
įnag.	neužtikintinuoju	neužtikintinaisiais	neužtikintinąja	neužtikintinosiomis	-	-
viet.	neužtikintinajame	neužtikintinuosiuose	neužtikintinojoje	neužtikintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužtikintinas, mot. g. neužtikintina.
• Skiemenys: ne-už-ti-kin-ti-nuo-ju

neužtikintinuoju

1. tas, dėl kurio reikia neužtikinti

Etimologija

<= neužtikinti, neužtikina, neužtikino <= ne- + užtikinti, užtikina, užtikino <= už- + tikinti, tikina, tikino

---