neužtikinsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužtikinsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužtikinsimas, mot. g. neužtikinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužtikinsimas	neužtikinsimi	neužtikinsima	neužtikinsimos	neužtikinsima	-
kilm.	neužtikinsimo	neužtikinsimų	neužtikinsimos	neužtikinsimų	-	-
naud.	neužtikinsimam	neužtikinsimiems	neužtikinsimai	neužtikinsimoms	-	-
gal.	neužtikinsimą	neužtikinsimus	neužtikinsimą	neužtikinsimas	-	-
įnag.	neužtikinsimu	neužtikinsimais	neužtikinsima	neužtikinsimomis	-	-
viet.	neužtikinsimame	neužtikinsimuose	neužtikinsimoje	neužtikinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužtikinsimasis	neužtikinsimieji	neužtikinsimoji	neužtikinsimosios	-	-
kilm.	neužtikinsimojo	neužtikinsimųjų	neužtikinsimosios	neužtikinsimųjų	-	-
naud.	neužtikinsimajam	neužtikinsimiesiems	neužtikinsimajai	neužtikinsimosioms	-	-
gal.	neužtikinsimąjį	neužtikinsimuosius	neužtikinsimąją	neužtikinsimąsias	-	-
įnag.	neužtikinsimuoju	neužtikinsimaisiais	neužtikinsimąja	neužtikinsimosiomis	-	-
viet.	neužtikinsimajame	neužtikinsimuosiuose	neužtikinsimojoje	neužtikinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužtikinsimas, mot. g. neužtikinsima.
• Skiemenys: ne-už-ti-kin-si-muo-ju

neužtikinsimuoju

1. tas, kurį neužtikins

Etimologija

<= neužtikinti, neužtikina, neužtikino <= ne- + užtikinti, užtikina, užtikino <= už- + tikinti, tikina, tikino

---