neužtikindavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužtikindavusių (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužtikindavęs, mot. g. neužtikindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužtikindavęs	neužtikindavę	neužtikindavusi, neužtikindavus	neužtikindavusios	-	neužtikindavę
kilm.	neužtikindavusio	neužtikindavusių	neužtikindavusios	neužtikindavusių	-	-
naud.	neužtikindavusiam	neužtikindavusiems	neužtikindavusiai	neužtikindavusioms	-	-
gal.	neužtikindavusį	neužtikindavusius	neužtikindavusią	neužtikindavusias	-	-
įnag.	neužtikindavusiu	neužtikindavusiais	neužtikindavusia	neužtikindavusiomis	-	-
viet.	neužtikindavusiame	neužtikindavusiuose	neužtikindavusioje	neužtikindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužtikindavusysis	neužtikindavusieji	neužtikindavusioji	neužtikindavusiosios	-	-
kilm.	neužtikindavusiojo	neužtikindavusiųjų	neužtikindavusiosios	neužtikindavusiųjų	-	-
naud.	neužtikindavusiajam	neužtikindavusiesiems	neužtikindavusiajai	neužtikindavusiosioms	-	-
gal.	neužtikindavusįjį	neužtikindavusiuosius	neužtikindavusiąją	neužtikindavusiąsias	-	-
įnag.	neužtikindavusiuoju	neužtikindavusiaisiais	neužtikindavusiąja	neužtikindavusiosiomis	-	-
viet.	neužtikindavusiajame	neužtikindavusiuosiuose	neužtikindavusiojoje	neužtikindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužtikindavęs, mot. g. neužtikindavusi.
• Skiemenys: ne-už-ti-kin-da-vu-sių

neužtikindavusių

1. tas, kuris neužtikindavo

Etimologija

<= neužtikinti, neužtikina, neužtikino <= ne- + užtikinti, užtikina, užtikino <= už- + tikinti, tikina, tikino

---