neužsinervintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsinervintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsinervintinas, mot. g. neužsinervintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsinervintinas	neužsinervintini	neužsinervintina	neužsinervintinos	neužsinervintina	-
kilm.	neužsinervintino	neužsinervintinų	neužsinervintinos	neužsinervintinų	-	-
naud.	neužsinervintinam	neužsinervintiniems	neužsinervintinai	neužsinervintinoms	-	-
gal.	neužsinervintiną	neužsinervintinus	neužsinervintiną	neužsinervintinas	-	-
įnag.	neužsinervintinu	neužsinervintinais	neužsinervintina	neužsinervintinomis	-	-
viet.	neužsinervintiname	neužsinervintinuose	neužsinervintinoje	neužsinervintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsinervintinasis	neužsinervintinieji	neužsinervintinoji	neužsinervintinosios	-	-
kilm.	neužsinervintinojo	neužsinervintinųjų	neužsinervintinosios	neužsinervintinųjų	-	-
naud.	neužsinervintinajam	neužsinervintiniesiems	neužsinervintinajai	neužsinervintinosioms	-	-
gal.	neužsinervintinąjį	neužsinervintinuosius	neužsinervintinąją	neužsinervintinąsias	-	-
įnag.	neužsinervintinuoju	neužsinervintinaisiais	neužsinervintinąja	neužsinervintinosiomis	-	-
viet.	neužsinervintinajame	neužsinervintinuosiuose	neužsinervintinojoje	neužsinervintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsinervintinas, mot. g. neužsinervintina.
• Skiemenys: ne-už-si-ner-vin-ti-nų-jų

neužsinervintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia neužsinervinti

Etimologija

<= neužsinervinti, neužsinervina, neužsinervino <= ne- + užsinervinti, užsinervina, užsinervino <= už- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---