neužsinervintųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsinervintųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsinervintas, mot. g. neužsinervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsinervintas	neužsinervinti	neužsinervinta	neužsinervintos	neužsinervinta	-
kilm.	neužsinervinto	neužsinervintų	neužsinervintos	neužsinervintų	-	-
naud.	neužsinervintam	neužsinervintiems	neužsinervintai	neužsinervintoms	-	-
gal.	neužsinervintą	neužsinervintus	neužsinervintą	neužsinervintas	-	-
įnag.	neužsinervintu	neužsinervintais	neužsinervinta	neužsinervintomis	-	-
viet.	neužsinervintame	neužsinervintuose	neužsinervintoje	neužsinervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsinervintasis	neužsinervintieji	neužsinervintoji	neužsinervintosios	-	-
kilm.	neužsinervintojo	neužsinervintųjų	neužsinervintosios	neužsinervintųjų	-	-
naud.	neužsinervintajam	neužsinervintiesiems	neužsinervintajai	neužsinervintosioms	-	-
gal.	neužsinervintąjį	neužsinervintuosius	neužsinervintąją	neužsinervintąsias	-	-
įnag.	neužsinervintuoju	neužsinervintaisiais	neužsinervintąja	neužsinervintosiomis	-	-
viet.	neužsinervintajame	neužsinervintuosiuose	neužsinervintojoje	neužsinervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsinervintas, mot. g. neužsinervinta.
• Skiemenys: ne-už-si-ner-vin-tų-jų

neužsinervintųjų

1. tas, kurį neužsinervino

Etimologija

<= neužsinervinti, neužsinervina, neužsinervino <= ne- + užsinervinti, užsinervina, užsinervino <= už- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---