neužsimigtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsimigtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsimigtas, mot. g. neužsimigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimigtas	neužsimigti	neužsimigta	neužsimigtos	neužsimigta	-
kilm.	neužsimigto	neužsimigtų	neužsimigtos	neužsimigtų	-	-
naud.	neužsimigtam	neužsimigtiems	neužsimigtai	neužsimigtoms	-	-
gal.	neužsimigtą	neužsimigtus	neužsimigtą	neužsimigtas	-	-
įnag.	neužsimigtu	neužsimigtais	neužsimigta	neužsimigtomis	-	-
viet.	neužsimigtame	neužsimigtuose	neužsimigtoje	neužsimigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimigtasis	neužsimigtieji	neužsimigtoji	neužsimigtosios	-	-
kilm.	neužsimigtojo	neužsimigtųjų	neužsimigtosios	neužsimigtųjų	-	-
naud.	neužsimigtajam	neužsimigtiesiems	neužsimigtajai	neužsimigtosioms	-	-
gal.	neužsimigtąjį	neužsimigtuosius	neužsimigtąją	neužsimigtąsias	-	-
įnag.	neužsimigtuoju	neužsimigtaisiais	neužsimigtąja	neužsimigtosiomis	-	-
viet.	neužsimigtajame	neužsimigtuosiuose	neužsimigtojoje	neužsimigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsimigtas, mot. g. neužsimigta.
• Skiemenys: ne-už-si-mig-tu

neužsimigtu

1. tas, kurį neužsimigo

Etimologija

<= neužsimigti, neužsiminga, neužsimigo <= ne- + užsimigti, užsiminga, užsimigo <= už- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---