neužsimąstytojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neužsimąstytojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neužsimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimąstytojas	neužsimąstytojai
kilm.	neužsimąstytojo	neužsimąstytojų
naud.	neužsimąstytojui	neužsimąstytojams
gal.	neužsimąstytoją	neužsimąstytojus
įnag.	neužsimąstytoju	neužsimąstytojais
viet.	neužsimąstytojuje	neužsimąstytojuose
šauksm.	neužsimąstytojau	neužsimąstytojai

• Skiemenys: ne-už-si-mąs-ty-to-jau
• žr. pagr. f. neužsimąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neužsimąstytoja.

neužsimąstytojau

1. tas, kuris neužsimąsto

Etimologija

<= neužsimąstyti, neužsimąsto, neužsimąstė <= ne- + užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---