neužsimąstytinajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsimąstytinajam (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsimąstytinas, mot. g. neužsimąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimąstytinas	neužsimąstytini	neužsimąstytina	neužsimąstytinos	neužsimąstytina	-
kilm.	neužsimąstytino	neužsimąstytinų	neužsimąstytinos	neužsimąstytinų	-	-
naud.	neužsimąstytinam	neužsimąstytiniems	neužsimąstytinai	neužsimąstytinoms	-	-
gal.	neužsimąstytiną	neužsimąstytinus	neužsimąstytiną	neužsimąstytinas	-	-
įnag.	neužsimąstytinu	neužsimąstytinais	neužsimąstytina	neužsimąstytinomis	-	-
viet.	neužsimąstytiname	neužsimąstytinuose	neužsimąstytinoje	neužsimąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimąstytinasis	neužsimąstytinieji	neužsimąstytinoji	neužsimąstytinosios	-	-
kilm.	neužsimąstytinojo	neužsimąstytinųjų	neužsimąstytinosios	neužsimąstytinųjų	-	-
naud.	neužsimąstytinajam	neužsimąstytiniesiems	neužsimąstytinajai	neužsimąstytinosioms	-	-
gal.	neužsimąstytinąjį	neužsimąstytinuosius	neužsimąstytinąją	neužsimąstytinąsias	-	-
įnag.	neužsimąstytinuoju	neužsimąstytinaisiais	neužsimąstytinąja	neužsimąstytinosiomis	-	-
viet.	neužsimąstytinajame	neužsimąstytinuosiuose	neužsimąstytinojoje	neužsimąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsimąstytinas, mot. g. neužsimąstytina.
• Skiemenys: ne-už-si-mąs-ty-ti-na-jam

neužsimąstytinajam

1. tas, dėl kurio reikia neužsimąstyti

Etimologija

<= neužsimąstyti, neužsimąsto, neužsimąstė <= ne- + užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---