neužsimąstysimame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsimąstysimame (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsimąstysimas, mot. g. neužsimąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimąstysimas	neužsimąstysimi	neužsimąstysima	neužsimąstysimos	neužsimąstysima	-
kilm.	neužsimąstysimo	neužsimąstysimų	neužsimąstysimos	neužsimąstysimų	-	-
naud.	neužsimąstysimam	neužsimąstysimiems	neužsimąstysimai	neužsimąstysimoms	-	-
gal.	neužsimąstysimą	neužsimąstysimus	neužsimąstysimą	neužsimąstysimas	-	-
įnag.	neužsimąstysimu	neužsimąstysimais	neužsimąstysima	neužsimąstysimomis	-	-
viet.	neužsimąstysimame	neužsimąstysimuose	neužsimąstysimoje	neužsimąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimąstysimasis	neužsimąstysimieji	neužsimąstysimoji	neužsimąstysimosios	-	-
kilm.	neužsimąstysimojo	neužsimąstysimųjų	neužsimąstysimosios	neužsimąstysimųjų	-	-
naud.	neužsimąstysimajam	neužsimąstysimiesiems	neužsimąstysimajai	neužsimąstysimosioms	-	-
gal.	neužsimąstysimąjį	neužsimąstysimuosius	neužsimąstysimąją	neužsimąstysimąsias	-	-
įnag.	neužsimąstysimuoju	neužsimąstysimaisiais	neužsimąstysimąja	neužsimąstysimosiomis	-	-
viet.	neužsimąstysimajame	neužsimąstysimuosiuose	neužsimąstysimojoje	neužsimąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsimąstysimas, mot. g. neužsimąstysima.
• Skiemenys: ne-už-si-mąs-ty-si-ma-me

neužsimąstysimame

1. tas, kurį neužsimąstys

Etimologija

<= neužsimąstyti, neužsimąsto, neužsimąstė <= ne- + užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---