neužsimąstomųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsimąstomųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsimąstomas, mot. g. neužsimąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimąstomas	neužsimąstomi	neužsimąstoma	neužsimąstomos	neužsimąstoma	-
kilm.	neužsimąstomo	neužsimąstomų	neužsimąstomos	neužsimąstomų	-	-
naud.	neužsimąstomam	neužsimąstomiems	neužsimąstomai	neužsimąstomoms	-	-
gal.	neužsimąstomą	neužsimąstomus	neužsimąstomą	neužsimąstomas	-	-
įnag.	neužsimąstomu	neužsimąstomais	neužsimąstoma	neužsimąstomomis	-	-
viet.	neužsimąstomame	neužsimąstomuose	neužsimąstomoje	neužsimąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimąstomasis	neužsimąstomieji	neužsimąstomoji	neužsimąstomosios	-	-
kilm.	neužsimąstomojo	neužsimąstomųjų	neužsimąstomosios	neužsimąstomųjų	-	-
naud.	neužsimąstomajam	neužsimąstomiesiems	neužsimąstomajai	neužsimąstomosioms	-	-
gal.	neužsimąstomąjį	neužsimąstomuosius	neužsimąstomąją	neužsimąstomąsias	-	-
įnag.	neužsimąstomuoju	neužsimąstomaisiais	neužsimąstomąja	neužsimąstomosiomis	-	-
viet.	neužsimąstomajame	neužsimąstomuosiuose	neužsimąstomojoje	neužsimąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsimąstomas, mot. g. neužsimąstoma.
• Skiemenys: ne-už-si-mąs-to-mų-jų

neužsimąstomųjų

1. tas, kurį neužsimąsto

Etimologija

<= neužsimąstyti, neužsimąsto, neužsimąstė <= ne- + užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---