neužsimąstantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsimąstantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsimąstantis, mot. g. neužsimąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimąstąs, neužsimąstantis	neužsimąstą, neužsimąstantys	neužsimąstanti	neužsimąstančios	-	neužsimąstą
kilm.	neužsimąstančio	neužsimąstančių	neužsimąstančios	neužsimąstančių	-	-
naud.	neužsimąstančiam	neužsimąstantiems, neužsimąstantiem	neužsimąstančiai	neužsimąstančioms, neužsimąstančiom	-	-
gal.	neužsimąstantį	neužsimąstančius	neužsimąstančią	neužsimąstančias	-	-
įnag.	neužsimąstančiu	neužsimąstančiais	neužsimąstančia	neužsimąstančiomis	-	-
viet.	neužsimąstančiame, neužsimąstančiam	neužsimąstančiuose, neužsimąstančiuos	neužsimąstančioje, neužsimąstančioj	neužsimąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimąstantysis	neužsimąstantieji	neužsimąstančioji	neužsimąstančiosios	-	-
kilm.	neužsimąstančiojo	neužsimąstančiųjų	neužsimąstančiosios	neužsimąstančiųjų	-	-
naud.	neužsimąstančiajam	neužsimąstantiesiems	neužsimąstančiajai	neužsimąstančiosioms	-	-
gal.	neužsimąstantįjį	neužsimąstančiuosius	neužsimąstančiąją	neužsimąstančiąsias	-	-
įnag.	neužsimąstančiuoju	neužsimąstančiaisiais	neužsimąstančiąja	neužsimąstančiosiomis	-	-
viet.	neužsimąstančiajame	neužsimąstančiuosiuose	neužsimąstančiojoje	neužsimąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsimąstantis, mot. g. neužsimąstanti.
• Skiemenys: ne-už-si-mąs-tan-tį

neužsimąstantį

1. tas, kuris neužsimąsto

Etimologija

<= neužsimąstyti, neužsimąsto, neužsimąstė <= ne- + užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---