neužsigertu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsigertu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsigertas, mot. g. neužsigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsigertas	neužsigerti	neužsigerta	neužsigertos	neužsigerta	-
kilm.	neužsigerto	neužsigertų	neužsigertos	neužsigertų	-	-
naud.	neužsigertam	neužsigertiems	neužsigertai	neužsigertoms	-	-
gal.	neužsigertą	neužsigertus	neužsigertą	neužsigertas	-	-
įnag.	neužsigertu	neužsigertais	neužsigerta	neužsigertomis	-	-
viet.	neužsigertame	neužsigertuose	neužsigertoje	neužsigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsigertasis	neužsigertieji	neužsigertoji	neužsigertosios	-	-
kilm.	neužsigertojo	neužsigertųjų	neužsigertosios	neužsigertųjų	-	-
naud.	neužsigertajam	neužsigertiesiems	neužsigertajai	neužsigertosioms	-	-
gal.	neužsigertąjį	neužsigertuosius	neužsigertąją	neužsigertąsias	-	-
įnag.	neužsigertuoju	neužsigertaisiais	neužsigertąja	neužsigertosiomis	-	-
viet.	neužsigertajame	neužsigertuosiuose	neužsigertojoje	neužsigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsigertas, mot. g. neužsigerta.
• Skiemenys: ne-už-si-ger-tu

neužsigertu

1. tas, kurį neužsigėrė

Etimologija

<= neužsigerti, neužsigeria, neužsigėrė <= ne- + užsigerti, užsigeria, užsigėrė <= už- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---