neužsigalvojusiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsigalvojusiems (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsigalvojęs, mot. g. neužsigalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsigalvojęs	neužsigalvoję	neužsigalvojusi, neužsigalvojus	neužsigalvojusios	-	neužsigalvoję
kilm.	neužsigalvojusio	neužsigalvojusių	neužsigalvojusios	neužsigalvojusių	-	-
naud.	neužsigalvojusiam	neužsigalvojusiems	neužsigalvojusiai	neužsigalvojusioms	-	-
gal.	neužsigalvojusį	neužsigalvojusius	neužsigalvojusią	neužsigalvojusias	-	-
įnag.	neužsigalvojusiu	neužsigalvojusiais	neužsigalvojusia	neužsigalvojusiomis	-	-
viet.	neužsigalvojusiame	neužsigalvojusiuose	neužsigalvojusioje	neužsigalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsigalvojusysis	neužsigalvojusieji	neužsigalvojusioji	neužsigalvojusiosios	-	-
kilm.	neužsigalvojusiojo	neužsigalvojusiųjų	neužsigalvojusiosios	neužsigalvojusiųjų	-	-
naud.	neužsigalvojusiajam	neužsigalvojusiesiems	neužsigalvojusiajai	neužsigalvojusiosioms	-	-
gal.	neužsigalvojusįjį	neužsigalvojusiuosius	neužsigalvojusiąją	neužsigalvojusiąsias	-	-
įnag.	neužsigalvojusiuoju	neužsigalvojusiaisiais	neužsigalvojusiąja	neužsigalvojusiosiomis	-	-
viet.	neužsigalvojusiajame	neužsigalvojusiuosiuose	neužsigalvojusiojoje	neužsigalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsigalvojęs, mot. g. neužsigalvojusi.
• Skiemenys: ne-už-si-gal-vo-ju-siems

neužsigalvojusiems

1. tas, kuris neužsigalvojo

Etimologija

<= neužsigalvoti, neužsigalvoja, neužsigalvojo <= ne- + užsigalvoti, užsigalvoja, užsigalvojo <= už- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---