neužragintus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužragintus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužragintas, mot. g. neužraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužragintas	neužraginti	neužraginta	neužragintos	neužraginta	-
kilm.	neužraginto	neužragintų	neužragintos	neužragintų	-	-
naud.	neužragintam	neužragintiems	neužragintai	neužragintoms	-	-
gal.	neužragintą	neužragintus	neužragintą	neužragintas	-	-
įnag.	neužragintu	neužragintais	neužraginta	neužragintomis	-	-
viet.	neužragintame	neužragintuose	neužragintoje	neužragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužragintasis	neužragintieji	neužragintoji	neužragintosios	-	-
kilm.	neužragintojo	neužragintųjų	neužragintosios	neužragintųjų	-	-
naud.	neužragintajam	neužragintiesiems	neužragintajai	neužragintosioms	-	-
gal.	neužragintąjį	neužragintuosius	neužragintąją	neužragintąsias	-	-
įnag.	neužragintuoju	neužragintaisiais	neužragintąja	neužragintosiomis	-	-
viet.	neužragintajame	neužragintuosiuose	neužragintojoje	neužragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužragintas, mot. g. neužraginta.
• Skiemenys: ne-už-ra-gin-tus

neužragintus

1. tas, kurį neužragino

Etimologija

<= neužraginti, neužragina, neužragino <= ne- + užraginti, užragina, užragino <= už- + raginti, ragina, ragino

---