neužmingančiom

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužmingančiom (es. l. veik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužmingantis, mot. g. neužminganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužmingąs, neužmingantis	neužmingą, neužmingantys	neužminganti	neužmingančios	-	neužmingą
kilm.	neužmingančio	neužmingančių	neužmingančios	neužmingančių	-	-
naud.	neužmingančiam	neužmingantiems, neužmingantiem	neužmingančiai	neužmingančioms, neužmingančiom	-	-
gal.	neužmingantį	neužmingančius	neužmingančią	neužmingančias	-	-
įnag.	neužmingančiu	neužmingančiais	neužmingančia	neužmingančiomis	-	-
viet.	neužmingančiame, neužmingančiam	neužmingančiuose, neužmingančiuos	neužmingančioje, neužmingančioj	neužmingančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužmingantysis	neužmingantieji	neužmingančioji	neužmingančiosios	-	-
kilm.	neužmingančiojo	neužmingančiųjų	neužmingančiosios	neužmingančiųjų	-	-
naud.	neužmingančiajam	neužmingantiesiems	neužmingančiajai	neužmingančiosioms	-	-
gal.	neužmingantįjį	neužmingančiuosius	neužmingančiąją	neužmingančiąsias	-	-
įnag.	neužmingančiuoju	neužmingančiaisiais	neužmingančiąja	neužmingančiosiomis	-	-
viet.	neužmingančiajame	neužmingančiuosiuose	neužmingančiojoje	neužmingančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužmingantis, mot. g. neužminganti.
• Skiemenys: ne-už-min-gan-čiom

neužmingančiom

1. ta, kuri neužminga

Etimologija

<= neužmigti, neužminga, neužmigo <= ne- + užmigti, užminga, užmigo <= už- + migti, minga, migo

---