neužmąstytam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužmąstytam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužmąstytas, mot. g. neužmąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužmąstytas	neužmąstyti	neužmąstyta	neužmąstytos	neužmąstyta	-
kilm.	neužmąstyto	neužmąstytų	neužmąstytos	neužmąstytų	-	-
naud.	neužmąstytam	neužmąstytiems	neužmąstytai	neužmąstytoms	-	-
gal.	neužmąstytą	neužmąstytus	neužmąstytą	neužmąstytas	-	-
įnag.	neužmąstytu	neužmąstytais	neužmąstyta	neužmąstytomis	-	-
viet.	neužmąstytame	neužmąstytuose	neužmąstytoje	neužmąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužmąstytasis	neužmąstytieji	neužmąstytoji	neužmąstytosios	-	-
kilm.	neužmąstytojo	neužmąstytųjų	neužmąstytosios	neužmąstytųjų	-	-
naud.	neužmąstytajam	neužmąstytiesiems	neužmąstytajai	neužmąstytosioms	-	-
gal.	neužmąstytąjį	neužmąstytuosius	neužmąstytąją	neužmąstytąsias	-	-
įnag.	neužmąstytuoju	neužmąstytaisiais	neužmąstytąja	neužmąstytosiomis	-	-
viet.	neužmąstytajame	neužmąstytuosiuose	neužmąstytojoje	neužmąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužmąstytas, mot. g. neužmąstyta.
• Skiemenys: ne-už-mąs-ty-tam

neužmąstytam

1. tas, kurį neužmąstė

Etimologija

<= neužmąstyti, neužmąsto, neužmąstė <= ne- + užmąstyti, užmąsto, užmąstė <= už- + mąstyti, mąsto, mąstė

---