neužjaudinsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužjaudinsimų (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužjaudinsimas, mot. g. neužjaudinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužjaudinsimas	neužjaudinsimi	neužjaudinsima	neužjaudinsimos	neužjaudinsima	-
kilm.	neužjaudinsimo	neužjaudinsimų	neužjaudinsimos	neužjaudinsimų	-	-
naud.	neužjaudinsimam	neužjaudinsimiems	neužjaudinsimai	neužjaudinsimoms	-	-
gal.	neužjaudinsimą	neužjaudinsimus	neužjaudinsimą	neužjaudinsimas	-	-
įnag.	neužjaudinsimu	neužjaudinsimais	neužjaudinsima	neužjaudinsimomis	-	-
viet.	neužjaudinsimame	neužjaudinsimuose	neužjaudinsimoje	neužjaudinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužjaudinsimasis	neužjaudinsimieji	neužjaudinsimoji	neužjaudinsimosios	-	-
kilm.	neužjaudinsimojo	neužjaudinsimųjų	neužjaudinsimosios	neužjaudinsimųjų	-	-
naud.	neužjaudinsimajam	neužjaudinsimiesiems	neužjaudinsimajai	neužjaudinsimosioms	-	-
gal.	neužjaudinsimąjį	neužjaudinsimuosius	neužjaudinsimąją	neužjaudinsimąsias	-	-
įnag.	neužjaudinsimuoju	neužjaudinsimaisiais	neužjaudinsimąja	neužjaudinsimosiomis	-	-
viet.	neužjaudinsimajame	neužjaudinsimuosiuose	neužjaudinsimojoje	neužjaudinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužjaudinsimas, mot. g. neužjaudinsima.
• Skiemenys: ne-už-jau-din-si-mų

neužjaudinsimų

1. tas, kurį neužjaudins

Etimologija

<= neužjaudinti, neužjaudina, neužjaudino <= ne- + užjaudinti, užjaudina, užjaudino <= už- + jaudinti, jaudina, jaudino

---