neužjaudinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužjaudinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužjaudinantis, mot. g. neužjaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužjaudinąs, neužjaudinantis	neužjaudiną, neužjaudinantys	neužjaudinanti	neužjaudinančios	-	neužjaudiną
kilm.	neužjaudinančio	neužjaudinančių	neužjaudinančios	neužjaudinančių	-	-
naud.	neužjaudinančiam	neužjaudinantiems, neužjaudinantiem	neužjaudinančiai	neužjaudinančioms, neužjaudinančiom	-	-
gal.	neužjaudinantį	neužjaudinančius	neužjaudinančią	neužjaudinančias	-	-
įnag.	neužjaudinančiu	neužjaudinančiais	neužjaudinančia	neužjaudinančiomis	-	-
viet.	neužjaudinančiame, neužjaudinančiam	neužjaudinančiuose, neužjaudinančiuos	neužjaudinančioje, neužjaudinančioj	neužjaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužjaudinantysis	neužjaudinantieji	neužjaudinančioji	neužjaudinančiosios	-	-
kilm.	neužjaudinančiojo	neužjaudinančiųjų	neužjaudinančiosios	neužjaudinančiųjų	-	-
naud.	neužjaudinančiajam	neužjaudinantiesiems	neužjaudinančiajai	neužjaudinančiosioms	-	-
gal.	neužjaudinantįjį	neužjaudinančiuosius	neužjaudinančiąją	neužjaudinančiąsias	-	-
įnag.	neužjaudinančiuoju	neužjaudinančiaisiais	neužjaudinančiąja	neužjaudinančiosiomis	-	-
viet.	neužjaudinančiajame	neužjaudinančiuosiuose	neužjaudinančiojoje	neužjaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužjaudinantis, mot. g. neužjaudinanti.
• Skiemenys: ne-už-jau-di-nan-čių-jų

neužjaudinančiųjų

1. tas, kuris neužjaudina

Etimologija

<= neužjaudinti, neužjaudina, neužjaudino <= ne- + užjaudinti, užjaudina, užjaudino <= už- + jaudinti, jaudina, jaudino

---