neužgirdintysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužgirdintysis (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužgirdintis, mot. g. neužgirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužgirdintis, neužgirdįs	neužgirdintys, neužgirdį	neužgirdinti	neužgirdinčios	-	neužgirdį
kilm.	neužgirdinčio	neužgirdinčių	neužgirdinčios	neužgirdinčių	-	-
naud.	neužgirdinčiam	neužgirdintiems, neužgirdintiem	neužgirdinčiai	neužgirdinčioms	-	-
gal.	neužgirdintį	neužgirdinčius	neužgirdinčią	neužgirdinčias	-	-
įnag.	neužgirdinčiu	neužgirdinčiais	neužgirdinčia	neužgirdinčiomis	-	-
viet.	neužgirdinčiame, neužgirdinčiam	neužgirdinčiuose, neužgirdinčiuos	neužgirdinčioje, neužgirdinčioj	neužgirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužgirdintysis	neužgirdintieji	neužgirdinčioji	neužgirdinčiosios	-	-
kilm.	neužgirdinčiojo	neužgirdinčiųjų	neužgirdinčiosios	neužgirdinčiųjų	-	-
naud.	neužgirdinčiajam	neužgirdintiesiems	neužgirdinčiajai	neužgirdinčiosioms	-	-
gal.	neužgirdintįjį	neužgirdinčiuosius	neužgirdinčiąją	neužgirdinčiąsias	-	-
įnag.	neužgirdinčiuoju	neužgirdinčiaisiais	neužgirdinčiąja	neužgirdinčiosiomis	-	-
viet.	neužgirdinčajame	neužgirdinčiuosiuose	neužgirdinčiojoje	neužgirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužgirdintis, mot. g. neužgirdinti.
• Skiemenys: ne-už-gir-din-ty-sis

neužgirdintysis

1. tas, kuris neužgirdi

Etimologija

<= neužgirdėti, neužgirdi, neužgirdėjo <= ne- + užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo <= už- + girdėti, girdi, girdėjo

---