neužgirdėtai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužgirdėtai (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužgirdėtas, mot. g. neužgirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužgirdėtas	neužgirdėti	neužgirdėta	neužgirdėtos	neužgirdėta	-
kilm.	neužgirdėto	neužgirdėtų	neužgirdėtos	neužgirdėtų	-	-
naud.	neužgirdėtam	neužgirdėtiems	neužgirdėtai	neužgirdėtoms	-	-
gal.	neužgirdėtą	neužgirdėtus	neužgirdėtą	neužgirdėtas	-	-
įnag.	neužgirdėtu	neužgirdėtais	neužgirdėta	neužgirdėtomis	-	-
viet.	neužgirdėtame	neužgirdėtuose	neužgirdėtoje	neužgirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužgirdėtasis	neužgirdėtieji	neužgirdėtoji	neužgirdėtosios	-	-
kilm.	neužgirdėtojo	neužgirdėtųjų	neužgirdėtosios	neužgirdėtųjų	-	-
naud.	neužgirdėtajam	neužgirdėtiesiems	neužgirdėtajai	neužgirdėtosioms	-	-
gal.	neužgirdėtąjį	neužgirdėtuosius	neužgirdėtąją	neužgirdėtąsias	-	-
įnag.	neužgirdėtuoju	neužgirdėtaisiais	neužgirdėtąja	neužgirdėtosiomis	-	-
viet.	neužgirdėtajame	neužgirdėtuosiuose	neužgirdėtojoje	neužgirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužgirdėtas, mot. g. neužgirdėta.
• Skiemenys: ne-už-gir-dė-tai

neužgirdėtai

1. ta, kurią neužgirdėjo

Etimologija

<= neužgirdėti, neužgirdi, neužgirdėjo <= ne- + užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo <= už- + girdėti, girdi, girdėjo

---