neužgirdėsimieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužgirdėsimieji (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužgirdėsimas, mot. g. neužgirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužgirdėsimas	neužgirdėsimi	neužgirdėsima	neužgirdėsimos	neužgirdėsima	-
kilm.	neužgirdėsimo	neužgirdėsimų	neužgirdėsimos	neužgirdėsimų	-	-
naud.	neužgirdėsimam	neužgirdėsimiems	neužgirdėsimai	neužgirdėsimoms	-	-
gal.	neužgirdėsimą	neužgirdėsimus	neužgirdėsimą	neužgirdėsimas	-	-
įnag.	neužgirdėsimu	neužgirdėsimais	neužgirdėsima	neužgirdėsimomis	-	-
viet.	neužgirdėsimame	neužgirdėsimuose	neužgirdėsimoje	neužgirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužgirdėsimasis	neužgirdėsimieji	neužgirdėsimoji	neužgirdėsimosios	-	-
kilm.	neužgirdėsimojo	neužgirdėsimųjų	neužgirdėsimosios	neužgirdėsimųjų	-	-
naud.	neužgirdėsimajam	neužgirdėsimiesiems	neužgirdėsimajai	neužgirdėsimosioms	-	-
gal.	neužgirdėsimąjį	neužgirdėsimuosius	neužgirdėsimąją	neužgirdėsimąsias	-	-
įnag.	neužgirdėsimuoju	neužgirdėsimaisiais	neužgirdėsimąja	neužgirdėsimosiomis	-	-
viet.	neužgirdėsimajame	neužgirdėsimuosiuose	neužgirdėsimojoje	neužgirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužgirdėsimas, mot. g. neužgirdėsima.
• Skiemenys: ne-už-gir-dė-si-mie-ji

neužgirdėsimieji

1. tas, kurį neužgirdės

Etimologija

<= neužgirdėti, neužgirdi, neužgirdėjo <= ne- + užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo <= už- + girdėti, girdi, girdėjo

---