Pereiti prie turinio

neužginčytinais

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neužginčytinais

  1. tas, dėl kurio reikia neužginčyti

Etimologija

[taisyti]

<= neužginčyti, neužginčija, neužginčijo <= ne- + užginčyti, užginčija, užginčijo <= už- + ginčyti, ginčija, ginčijo