neužginčytųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužginčytųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužginčytas, mot. g. neužginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužginčytas	neužginčyti	neužginčyta	neužginčytos	neužginčyta	-
kilm.	neužginčyto	neužginčytų	neužginčytos	neužginčytų	-	-
naud.	neužginčytam	neužginčytiems	neužginčytai	neužginčytoms	-	-
gal.	neužginčytą	neužginčytus	neužginčytą	neužginčytas	-	-
įnag.	neužginčytu	neužginčytais	neužginčyta	neužginčytomis	-	-
viet.	neužginčytame	neužginčytuose	neužginčytoje	neužginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužginčytasis	neužginčytieji	neužginčytoji	neužginčytosios	-	-
kilm.	neužginčytojo	neužginčytųjų	neužginčytosios	neužginčytųjų	-	-
naud.	neužginčytajam	neužginčytiesiems	neužginčytajai	neužginčytosioms	-	-
gal.	neužginčytąjį	neužginčytuosius	neužginčytąją	neužginčytąsias	-	-
įnag.	neužginčytuoju	neužginčytaisiais	neužginčytąja	neužginčytosiomis	-	-
viet.	neužginčytajame	neužginčytuosiuose	neužginčytojoje	neužginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužginčytas, mot. g. neužginčyta.
• Skiemenys: ne-už-gin-čy-tų-jų

neužginčytųjų

1. tas, kurį neužginčijo

Etimologija

<= neužginčyti, neužginčija, neužginčijo <= ne- + užginčyti, užginčija, užginčijo <= už- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---