neužginčijusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužginčijusių (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužginčijęs, mot. g. neužginčijusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužginčijęs	neužginčiję	neužginčijusi, neužginčijus	neužginčijusios	-	neužginčiję
kilm.	neužginčijusio	neužginčijusių	neužginčijusios	neužginčijusių	-	-
naud.	neužginčijusiam	neužginčijusiems	neužginčijusiai	neužginčijusioms	-	-
gal.	neužginčijusį	neužginčijusius	neužginčijusią	neužginčijusias	-	-
įnag.	neužginčijusiu	neužginčijusiais	neužginčijusia	neužginčijusiomis	-	-
viet.	neužginčijusiame	neužginčijusiuose	neužginčijusioje	neužginčijusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužginčijusysis	neužginčijusieji	neužginčijusioji	neužginčijusiosios	-	-
kilm.	neužginčijusiojo	neužginčijusiųjų	neužginčijusiosios	neužginčijusiųjų	-	-
naud.	neužginčijusiajam	neužginčijusiesiems	neužginčijusiajai	neužginčijusiosioms	-	-
gal.	neužginčijusįjį	neužginčijusiuosius	neužginčijusiąją	neužginčijusiąsias	-	-
įnag.	neužginčijusiuoju	neužginčijusiaisiais	neužginčijusiąja	neužginčijusiosiomis	-	-
viet.	neužginčijusiajame	neužginčijusiuosiuose	neužginčijusiojoje	neužginčijusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužginčijęs, mot. g. neužginčijusi.
• Skiemenys: ne-už-gin-či-ju-sių

neužginčijusių

1. tas, kuris neužginčijo

Etimologija

<= neužginčyti, neužginčija, neužginčijo <= ne- + užginčyti, užginčija, užginčijo <= už- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---