Pereiti prie turinio

neužginčijantis

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neužginčijantis

  1. tas, kuris neužginčija

Etimologija

[taisyti]

<= neužginčyti, neužginčija, neužginčijo <= ne- + užginčyti, užginčija, užginčijo <= už- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]