Pereiti prie turinio

neužginčijamą

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neužginčijamą

  1. ta, kurią neužginčija

Etimologija

[taisyti]

<= neužginčyti, neužginčija, neužginčijo <= ne- + užginčyti, užginčija, užginčijo <= už- + ginčyti, ginčija, ginčijo