nesusijaudinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusijaudinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusijaudinęs, mot. g. nesusijaudinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusijaudinęs	nesusijaudinę	nesusijaudinusi, nesusijaudinus	nesusijaudinusios	-	nesusijaudinę
kilm.	nesusijaudinusio	nesusijaudinusių	nesusijaudinusios	nesusijaudinusių	-	-
naud.	nesusijaudinusiam	nesusijaudinusiems	nesusijaudinusiai	nesusijaudinusioms	-	-
gal.	nesusijaudinusį	nesusijaudinusius	nesusijaudinusią	nesusijaudinusias	-	-
įnag.	nesusijaudinusiu	nesusijaudinusiais	nesusijaudinusia	nesusijaudinusiomis	-	-
viet.	nesusijaudinusiame	nesusijaudinusiuose	nesusijaudinusioje	nesusijaudinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusijaudinusysis	nesusijaudinusieji	nesusijaudinusioji	nesusijaudinusiosios	-	-
kilm.	nesusijaudinusiojo	nesusijaudinusiųjų	nesusijaudinusiosios	nesusijaudinusiųjų	-	-
naud.	nesusijaudinusiajam	nesusijaudinusiesiems	nesusijaudinusiajai	nesusijaudinusiosioms	-	-
gal.	nesusijaudinusįjį	nesusijaudinusiuosius	nesusijaudinusiąją	nesusijaudinusiąsias	-	-
įnag.	nesusijaudinusiuoju	nesusijaudinusiaisiais	nesusijaudinusiąja	nesusijaudinusiosiomis	-	-
viet.	nesusijaudinusiajame	nesusijaudinusiuosiuose	nesusijaudinusiojoje	nesusijaudinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusijaudinęs, mot. g. nesusijaudinusi.
• Skiemenys: ne-su-si-jau-di-nu-sių-jų

nesusijaudinusiųjų

1. tas, kuris nesusijaudino

Etimologija

<= nesusijaudinti, nesusijaudina, nesusijaudino <= ne- + susijaudinti, susijaudina, susijaudino <= su- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---