nesusijaudintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusijaudintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusijaudintinas, mot. g. nesusijaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusijaudintinas	nesusijaudintini	nesusijaudintina	nesusijaudintinos	nesusijaudintina	-
kilm.	nesusijaudintino	nesusijaudintinų	nesusijaudintinos	nesusijaudintinų	-	-
naud.	nesusijaudintinam	nesusijaudintiniems	nesusijaudintinai	nesusijaudintinoms	-	-
gal.	nesusijaudintiną	nesusijaudintinus	nesusijaudintiną	nesusijaudintinas	-	-
įnag.	nesusijaudintinu	nesusijaudintinais	nesusijaudintina	nesusijaudintinomis	-	-
viet.	nesusijaudintiname	nesusijaudintinuose	nesusijaudintinoje	nesusijaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusijaudintinasis	nesusijaudintinieji	nesusijaudintinoji	nesusijaudintinosios	-	-
kilm.	nesusijaudintinojo	nesusijaudintinųjų	nesusijaudintinosios	nesusijaudintinųjų	-	-
naud.	nesusijaudintinajam	nesusijaudintiniesiems	nesusijaudintinajai	nesusijaudintinosioms	-	-
gal.	nesusijaudintinąjį	nesusijaudintinuosius	nesusijaudintinąją	nesusijaudintinąsias	-	-
įnag.	nesusijaudintinuoju	nesusijaudintinaisiais	nesusijaudintinąja	nesusijaudintinosiomis	-	-
viet.	nesusijaudintinajame	nesusijaudintinuosiuose	nesusijaudintinojoje	nesusijaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusijaudintinas, mot. g. nesusijaudintina.
• Skiemenys: ne-su-si-jau-din-ti-nų-jų

nesusijaudintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nesusijaudinti

Etimologija

<= nesusijaudinti, nesusijaudina, nesusijaudino <= ne- + susijaudinti, susijaudina, susijaudino <= su- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---