nesusijaudinančia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusijaudinančia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusijaudinantis, mot. g. nesusijaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusijaudinąs, nesusijaudinantis	nesusijaudiną, nesusijaudinantys	nesusijaudinanti	nesusijaudinančios	-	nesusijaudiną
kilm.	nesusijaudinančio	nesusijaudinančių	nesusijaudinančios	nesusijaudinančių	-	-
naud.	nesusijaudinančiam	nesusijaudinantiems, nesusijaudinantiem	nesusijaudinančiai	nesusijaudinančioms, nesusijaudinančiom	-	-
gal.	nesusijaudinantį	nesusijaudinančius	nesusijaudinančią	nesusijaudinančias	-	-
įnag.	nesusijaudinančiu	nesusijaudinančiais	nesusijaudinančia	nesusijaudinančiomis	-	-
viet.	nesusijaudinančiame, nesusijaudinančiam	nesusijaudinančiuose, nesusijaudinančiuos	nesusijaudinančioje, nesusijaudinančioj	nesusijaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusijaudinantysis	nesusijaudinantieji	nesusijaudinančioji	nesusijaudinančiosios	-	-
kilm.	nesusijaudinančiojo	nesusijaudinančiųjų	nesusijaudinančiosios	nesusijaudinančiųjų	-	-
naud.	nesusijaudinančiajam	nesusijaudinantiesiems	nesusijaudinančiajai	nesusijaudinančiosioms	-	-
gal.	nesusijaudinantįjį	nesusijaudinančiuosius	nesusijaudinančiąją	nesusijaudinančiąsias	-	-
įnag.	nesusijaudinančiuoju	nesusijaudinančiaisiais	nesusijaudinančiąja	nesusijaudinančiosiomis	-	-
viet.	nesusijaudinančiajame	nesusijaudinančiuosiuose	nesusijaudinančiojoje	nesusijaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusijaudinantis, mot. g. nesusijaudinanti.
• Skiemenys: ne-su-si-jau-di-nan-čia

nesusijaudinančia

1. ta, kuri nesusijaudina

Etimologija

<= nesusijaudinti, nesusijaudina, nesusijaudino <= ne- + susijaudinti, susijaudina, susijaudino <= su- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---