nesusigeriančio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusigeriančio (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusigeriantis, mot. g. nesusigerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigeriąs, nesusigeriantis	nesusigerią, nesusigeriantys	nesusigerianti	nesusigeriančios	-	nesusigerią
kilm.	nesusigeriančio	nesusigeriančių	nesusigeriančios	nesusigeriančių	-	-
naud.	nesusigeriančiam	nesusigeriantiems, nesusigeriantiem	nesusigeriančiai	nesusigeriančioms, nesusigeriančiom	-	-
gal.	nesusigeriantį	nesusigeriančius	nesusigeriančią	nesusigeriančias	-	-
įnag.	nesusigeriančiu	nesusigeriančiais	nesusigeriančia	nesusigeriančiomis	-	-
viet.	nesusigeriančiame, nesusigeriančiam	nesusigeriančiuose, nesusigeriančiuos	nesusigeriančioje, nesusigeriančioj	nesusigeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigeriantysis	nesusigeriantieji	nesusigeriančioji	nesusigeriančiosios	-	-
kilm.	nesusigeriančiojo	nesusigeriančiųjų	nesusigeriančiosios	nesusigeriančiųjų	-	-
naud.	nesusigeriančiajam	nesusigeriantiesiems	nesusigeriančiajai	nesusigeriančiosioms	-	-
gal.	nesusigeriantįjį	nesusigeriančiuosius	nesusigeriančiąją	nesusigeriančiąsias	-	-
įnag.	nesusigeriančiuoju	nesusigeriančiaisiais	nesusigeriančiąja	nesusigeriančiosiomis	-	-
viet.	nesusigeriančiajame	nesusigeriančiuosiuose	nesusigeriančiojoje	nesusigeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusigeriantis, mot. g. nesusigerianti.
• Skiemenys: ne-su-si-ge-rian-čio

nesusigeriančio

1. tas, kuris nesusigeria

Etimologija

<= nesusigerti, nesusigeria, nesusigėrė <= ne- + susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---