nesusigeriamuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusigeriamuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusigeriamas, mot. g. nesusigeriama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigeriamas	nesusigeriami	nesusigeriama	nesusigeriamos	nesusigeriama	-
kilm.	nesusigeriamo	nesusigeriamų	nesusigeriamos	nesusigeriamų	-	-
naud.	nesusigeriamam	nesusigeriamiems	nesusigeriamai	nesusigeriamoms	-	-
gal.	nesusigeriamą	nesusigeriamus	nesusigeriamą	nesusigeriamas	-	-
įnag.	nesusigeriamu	nesusigeriamais	nesusigeriama	nesusigeriamomis	-	-
viet.	nesusigeriamame	nesusigeriamuose	nesusigeriamoje	nesusigeriamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigeriamasis	nesusigeriamieji	nesusigeriamoji	nesusigeriamosios	-	-
kilm.	nesusigeriamojo	nesusigeriamųjų	nesusigeriamosios	nesusigeriamųjų	-	-
naud.	nesusigeriamajam	nesusigeriamiesiems	nesusigeriamajai	nesusigeriamosioms	-	-
gal.	nesusigeriamąjį	nesusigeriamuosius	nesusigeriamąją	nesusigeriamąsias	-	-
įnag.	nesusigeriamuoju	nesusigeriamaisiais	nesusigeriamąja	nesusigeriamosiomis	-	-
viet.	nesusigeriamajame	nesusigeriamuosiuose	nesusigeriamojoje	nesusigeriamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusigeriamas, mot. g. nesusigeriama.
• Skiemenys: ne-su-si-ge-ria-muo-ju

nesusigeriamuoju

1. tas, kurį nesusigeria

Etimologija

<= nesusigerti, nesusigeria, nesusigėrė <= ne- + susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---