nesuraginusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuraginusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuraginęs, mot. g. nesuraginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuraginęs	nesuraginę	nesuraginusi, nesuraginus	nesuraginusios	-	nesuraginę
kilm.	nesuraginusio	nesuraginusių	nesuraginusios	nesuraginusių	-	-
naud.	nesuraginusiam	nesuraginusiems	nesuraginusiai	nesuraginusioms	-	-
gal.	nesuraginusį	nesuraginusius	nesuraginusią	nesuraginusias	-	-
įnag.	nesuraginusiu	nesuraginusiais	nesuraginusia	nesuraginusiomis	-	-
viet.	nesuraginusiame	nesuraginusiuose	nesuraginusioje	nesuraginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuraginusysis	nesuraginusieji	nesuraginusioji	nesuraginusiosios	-	-
kilm.	nesuraginusiojo	nesuraginusiųjų	nesuraginusiosios	nesuraginusiųjų	-	-
naud.	nesuraginusiajam	nesuraginusiesiems	nesuraginusiajai	nesuraginusiosioms	-	-
gal.	nesuraginusįjį	nesuraginusiuosius	nesuraginusiąją	nesuraginusiąsias	-	-
įnag.	nesuraginusiuoju	nesuraginusiaisiais	nesuraginusiąja	nesuraginusiosiomis	-	-
viet.	nesuraginusiajame	nesuraginusiuosiuose	nesuraginusiojoje	nesuraginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuraginęs, mot. g. nesuraginusi.
• Skiemenys: ne-su-ra-gi-nu-sių-jų

nesuraginusiųjų

1. tas, kuris nesuragino

Etimologija

<= nesuraginti, nesuragina, nesuragino <= ne- + suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---