nesuragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesuragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesuragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuragintojas	nesuragintojai
kilm.	nesuragintojo	nesuragintojų
naud.	nesuragintojui	nesuragintojams
gal.	nesuragintoją	nesuragintojus
įnag.	nesuragintoju	nesuragintojais
viet.	nesuragintojuje	nesuragintojuose
šauksm.	nesuragintojau	nesuragintojai

• Skiemenys: ne-su-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. nesuragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nesuragintoja.

nesuragintojų

1. tas, kuris nesuragina

Etimologija

<= nesuraginti, nesuragina, nesuragino <= ne- + suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

nesuragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesuragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuragintoja	nesuragintojos
kilm.	nesuragintojos	nesuragintojų
naud.	nesuragintojai	nesuragintojoms
gal.	nesuragintoją	nesuragintojas
įnag.	nesuragintoja	nesuragintojomis
viet.	nesuragintojoje	nesuragintojose
šauksm.	nesuragintoja	nesuragintojos

• Skiemenys: ne-su-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. nesuragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nesuragintojas.

nesuragintojų

1. ta, kuri nesuragina

Etimologija

<= nesuraginti, nesuragina, nesuragino <= ne- + suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---