nesuragintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuragintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuragintinas, mot. g. nesuragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuragintinas	nesuragintini	nesuragintina	nesuragintinos	nesuragintina	-
kilm.	nesuragintino	nesuragintinų	nesuragintinos	nesuragintinų	-	-
naud.	nesuragintinam	nesuragintiniems	nesuragintinai	nesuragintinoms	-	-
gal.	nesuragintiną	nesuragintinus	nesuragintiną	nesuragintinas	-	-
įnag.	nesuragintinu	nesuragintinais	nesuragintina	nesuragintinomis	-	-
viet.	nesuragintiname	nesuragintinuose	nesuragintinoje	nesuragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuragintinasis	nesuragintinieji	nesuragintinoji	nesuragintinosios	-	-
kilm.	nesuragintinojo	nesuragintinųjų	nesuragintinosios	nesuragintinųjų	-	-
naud.	nesuragintinajam	nesuragintiniesiems	nesuragintinajai	nesuragintinosioms	-	-
gal.	nesuragintinąjį	nesuragintinuosius	nesuragintinąją	nesuragintinąsias	-	-
įnag.	nesuragintinuoju	nesuragintinaisiais	nesuragintinąja	nesuragintinosiomis	-	-
viet.	nesuragintinajame	nesuragintinuosiuose	nesuragintinojoje	nesuragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuragintinas, mot. g. nesuragintina.
• Skiemenys: ne-su-ra-gin-ti-nų-jų

nesuragintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nesuraginti

Etimologija

<= nesuraginti, nesuragina, nesuragino <= ne- + suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---