nesuragindavusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuragindavusiuoju (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuragindavęs, mot. g. nesuragindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuragindavęs	nesuragindavę	nesuragindavusi, nesuragindavus	nesuragindavusios	-	nesuragindavę
kilm.	nesuragindavusio	nesuragindavusių	nesuragindavusios	nesuragindavusių	-	-
naud.	nesuragindavusiam	nesuragindavusiems	nesuragindavusiai	nesuragindavusioms	-	-
gal.	nesuragindavusį	nesuragindavusius	nesuragindavusią	nesuragindavusias	-	-
įnag.	nesuragindavusiu	nesuragindavusiais	nesuragindavusia	nesuragindavusiomis	-	-
viet.	nesuragindavusiame	nesuragindavusiuose	nesuragindavusioje	nesuragindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuragindavusysis	nesuragindavusieji	nesuragindavusioji	nesuragindavusiosios	-	-
kilm.	nesuragindavusiojo	nesuragindavusiųjų	nesuragindavusiosios	nesuragindavusiųjų	-	-
naud.	nesuragindavusiajam	nesuragindavusiesiems	nesuragindavusiajai	nesuragindavusiosioms	-	-
gal.	nesuragindavusįjį	nesuragindavusiuosius	nesuragindavusiąją	nesuragindavusiąsias	-	-
įnag.	nesuragindavusiuoju	nesuragindavusiaisiais	nesuragindavusiąja	nesuragindavusiosiomis	-	-
viet.	nesuragindavusiajame	nesuragindavusiuosiuose	nesuragindavusiojoje	nesuragindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuragindavęs, mot. g. nesuragindavusi.
• Skiemenys: ne-su-ra-gin-da-vu-siuo-ju

nesuragindavusiuoju

1. tas, kuris nesuragindavo

Etimologija

<= nesuraginti, nesuragina, nesuragino <= ne- + suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---