nesuraginantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuraginantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuraginantis, mot. g. nesuraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuraginąs, nesuraginantis	nesuraginą, nesuraginantys	nesuraginanti	nesuraginančios	-	nesuraginą
kilm.	nesuraginančio	nesuraginančių	nesuraginančios	nesuraginančių	-	-
naud.	nesuraginančiam	nesuraginantiems, nesuraginantiem	nesuraginančiai	nesuraginančioms, nesuraginančiom	-	-
gal.	nesuraginantį	nesuraginančius	nesuraginančią	nesuraginančias	-	-
įnag.	nesuraginančiu	nesuraginančiais	nesuraginančia	nesuraginančiomis	-	-
viet.	nesuraginančiame, nesuraginančiam	nesuraginančiuose, nesuraginančiuos	nesuraginančioje, nesuraginančioj	nesuraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuraginantysis	nesuraginantieji	nesuraginančioji	nesuraginančiosios	-	-
kilm.	nesuraginančiojo	nesuraginančiųjų	nesuraginančiosios	nesuraginančiųjų	-	-
naud.	nesuraginančiajam	nesuraginantiesiems	nesuraginančiajai	nesuraginančiosioms	-	-
gal.	nesuraginantįjį	nesuraginančiuosius	nesuraginančiąją	nesuraginančiąsias	-	-
įnag.	nesuraginančiuoju	nesuraginančiaisiais	nesuraginančiąja	nesuraginančiosiomis	-	-
viet.	nesuraginančiajame	nesuraginančiuosiuose	nesuraginančiojoje	nesuraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nesuraginanti.
• Skiemenys: ne-su-ra-gi-nan-tis

nesuraginantis

1. tas, kuris nesuragina

Etimologija

<= nesuraginti, nesuragina, nesuragino <= ne- + suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    nesuraginantis: bendrai

suraginantis (lt)

Vertimai

  nesuraginantis: bendrai

---