nesujaudinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesujaudinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesujaudinęs, mot. g. nesujaudinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesujaudinęs	nesujaudinę	nesujaudinusi, nesujaudinus	nesujaudinusios	-	nesujaudinę
kilm.	nesujaudinusio	nesujaudinusių	nesujaudinusios	nesujaudinusių	-	-
naud.	nesujaudinusiam	nesujaudinusiems	nesujaudinusiai	nesujaudinusioms	-	-
gal.	nesujaudinusį	nesujaudinusius	nesujaudinusią	nesujaudinusias	-	-
įnag.	nesujaudinusiu	nesujaudinusiais	nesujaudinusia	nesujaudinusiomis	-	-
viet.	nesujaudinusiame	nesujaudinusiuose	nesujaudinusioje	nesujaudinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesujaudinusysis	nesujaudinusieji	nesujaudinusioji	nesujaudinusiosios	-	-
kilm.	nesujaudinusiojo	nesujaudinusiųjų	nesujaudinusiosios	nesujaudinusiųjų	-	-
naud.	nesujaudinusiajam	nesujaudinusiesiems	nesujaudinusiajai	nesujaudinusiosioms	-	-
gal.	nesujaudinusįjį	nesujaudinusiuosius	nesujaudinusiąją	nesujaudinusiąsias	-	-
įnag.	nesujaudinusiuoju	nesujaudinusiaisiais	nesujaudinusiąja	nesujaudinusiosiomis	-	-
viet.	nesujaudinusiajame	nesujaudinusiuosiuose	nesujaudinusiojoje	nesujaudinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesujaudinęs, mot. g. nesujaudinusi.
• Skiemenys: ne-su-jau-di-nu-sių-jų

nesujaudinusiųjų

1. tas, kuris nesujaudino

Etimologija

<= nesujaudinti, nesujaudina, nesujaudino <= ne- + sujaudinti, sujaudina, sujaudino <= su- + jaudinti, jaudina, jaudino

---