nesujaudindavusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesujaudindavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesujaudindavęs, mot. g. nesujaudindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesujaudindavęs	nesujaudindavę	nesujaudindavusi, nesujaudindavus	nesujaudindavusios	-	nesujaudindavę
kilm.	nesujaudindavusio	nesujaudindavusių	nesujaudindavusios	nesujaudindavusių	-	-
naud.	nesujaudindavusiam	nesujaudindavusiems	nesujaudindavusiai	nesujaudindavusioms	-	-
gal.	nesujaudindavusį	nesujaudindavusius	nesujaudindavusią	nesujaudindavusias	-	-
įnag.	nesujaudindavusiu	nesujaudindavusiais	nesujaudindavusia	nesujaudindavusiomis	-	-
viet.	nesujaudindavusiame	nesujaudindavusiuose	nesujaudindavusioje	nesujaudindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesujaudindavusysis	nesujaudindavusieji	nesujaudindavusioji	nesujaudindavusiosios	-	-
kilm.	nesujaudindavusiojo	nesujaudindavusiųjų	nesujaudindavusiosios	nesujaudindavusiųjų	-	-
naud.	nesujaudindavusiajam	nesujaudindavusiesiems	nesujaudindavusiajai	nesujaudindavusiosioms	-	-
gal.	nesujaudindavusįjį	nesujaudindavusiuosius	nesujaudindavusiąją	nesujaudindavusiąsias	-	-
įnag.	nesujaudindavusiuoju	nesujaudindavusiaisiais	nesujaudindavusiąja	nesujaudindavusiosiomis	-	-
viet.	nesujaudindavusiajame	nesujaudindavusiuosiuose	nesujaudindavusiojoje	nesujaudindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesujaudindavęs, mot. g. nesujaudindavusi.
• Skiemenys: ne-su-jau-din-da-vu-siu

nesujaudindavusiu

1. tas, kuris nesujaudindavo

Etimologija

<= nesujaudinti, nesujaudina, nesujaudino <= ne- + sujaudinti, sujaudina, sujaudino <= su- + jaudinti, jaudina, jaudino

---