nesujaudinamieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesujaudinamieji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesujaudinamas, mot. g. nesujaudinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesujaudinamas	nesujaudinami	nesujaudinama	nesujaudinamos	nesujaudinama	-
kilm.	nesujaudinamo	nesujaudinamų	nesujaudinamos	nesujaudinamų	-	-
naud.	nesujaudinamam	nesujaudinamiems	nesujaudinamai	nesujaudinamoms	-	-
gal.	nesujaudinamą	nesujaudinamus	nesujaudinamą	nesujaudinamas	-	-
įnag.	nesujaudinamu	nesujaudinamais	nesujaudinama	nesujaudinamomis	-	-
viet.	nesujaudinamame	nesujaudinamuose	nesujaudinamoje	nesujaudinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesujaudinamasis	nesujaudinamieji	nesujaudinamoji	nesujaudinamosios	-	-
kilm.	nesujaudinamojo	nesujaudinamųjų	nesujaudinamosios	nesujaudinamųjų	-	-
naud.	nesujaudinamajam	nesujaudinamiesiems	nesujaudinamajai	nesujaudinamosioms	-	-
gal.	nesujaudinamąjį	nesujaudinamuosius	nesujaudinamąją	nesujaudinamąsias	-	-
įnag.	nesujaudinamuoju	nesujaudinamaisiais	nesujaudinamąja	nesujaudinamosiomis	-	-
viet.	nesujaudinamajame	nesujaudinamuosiuose	nesujaudinamojoje	nesujaudinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesujaudinamas, mot. g. nesujaudinama.
• Skiemenys: ne-su-jau-di-na-mie-ji

nesujaudinamieji

1. tas, kurį nesujaudina

Etimologija

<= nesujaudinti, nesujaudina, nesujaudino <= ne- + sujaudinti, sujaudina, sujaudino <= su- + jaudinti, jaudina, jaudino

---