Pereiti prie turinio

nesugirdėtinus

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nesugirdėtinus

  1. tas, dėl kurio reikia nesugirdėti

Etimologija

[taisyti]

<= nesugirdėti, nesugirdi, nesugirdėjo <= ne- + sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo <= su- + girdėti, girdi, girdėjo