nesugirdėtą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesugirdėtą (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesugirdėtas, mot. g. nesugirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugirdėtas	nesugirdėti	nesugirdėta	nesugirdėtos	nesugirdėta	-
kilm.	nesugirdėto	nesugirdėtų	nesugirdėtos	nesugirdėtų	-	-
naud.	nesugirdėtam	nesugirdėtiems	nesugirdėtai	nesugirdėtoms	-	-
gal.	nesugirdėtą	nesugirdėtus	nesugirdėtą	nesugirdėtas	-	-
įnag.	nesugirdėtu	nesugirdėtais	nesugirdėta	nesugirdėtomis	-	-
viet.	nesugirdėtame	nesugirdėtuose	nesugirdėtoje	nesugirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugirdėtasis	nesugirdėtieji	nesugirdėtoji	nesugirdėtosios	-	-
kilm.	nesugirdėtojo	nesugirdėtųjų	nesugirdėtosios	nesugirdėtųjų	-	-
naud.	nesugirdėtajam	nesugirdėtiesiems	nesugirdėtajai	nesugirdėtosioms	-	-
gal.	nesugirdėtąjį	nesugirdėtuosius	nesugirdėtąją	nesugirdėtąsias	-	-
įnag.	nesugirdėtuoju	nesugirdėtaisiais	nesugirdėtąja	nesugirdėtosiomis	-	-
viet.	nesugirdėtajame	nesugirdėtuosiuose	nesugirdėtojoje	nesugirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesugirdėtas, mot. g. nesugirdėta.
• Skiemenys: ne-su-gir-dė-tą

nesugirdėtą

1. ta, kurią nesugirdėjo

Etimologija

<= nesugirdėti, nesugirdi, nesugirdėjo <= ne- + sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo <= su- + girdėti, girdi, girdėjo

---