nesugirdėsimieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesugirdėsimieji (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesugirdėsimas, mot. g. nesugirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugirdėsimas	nesugirdėsimi	nesugirdėsima	nesugirdėsimos	nesugirdėsima	-
kilm.	nesugirdėsimo	nesugirdėsimų	nesugirdėsimos	nesugirdėsimų	-	-
naud.	nesugirdėsimam	nesugirdėsimiems	nesugirdėsimai	nesugirdėsimoms	-	-
gal.	nesugirdėsimą	nesugirdėsimus	nesugirdėsimą	nesugirdėsimas	-	-
įnag.	nesugirdėsimu	nesugirdėsimais	nesugirdėsima	nesugirdėsimomis	-	-
viet.	nesugirdėsimame	nesugirdėsimuose	nesugirdėsimoje	nesugirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugirdėsimasis	nesugirdėsimieji	nesugirdėsimoji	nesugirdėsimosios	-	-
kilm.	nesugirdėsimojo	nesugirdėsimųjų	nesugirdėsimosios	nesugirdėsimųjų	-	-
naud.	nesugirdėsimajam	nesugirdėsimiesiems	nesugirdėsimajai	nesugirdėsimosioms	-	-
gal.	nesugirdėsimąjį	nesugirdėsimuosius	nesugirdėsimąją	nesugirdėsimąsias	-	-
įnag.	nesugirdėsimuoju	nesugirdėsimaisiais	nesugirdėsimąja	nesugirdėsimosiomis	-	-
viet.	nesugirdėsimajame	nesugirdėsimuosiuose	nesugirdėsimojoje	nesugirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesugirdėsimas, mot. g. nesugirdėsima.
• Skiemenys: ne-su-gir-dė-si-mie-ji

nesugirdėsimieji

1. tas, kurį nesugirdės

Etimologija

<= nesugirdėti, nesugirdi, nesugirdėjo <= ne- + sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo <= su- + girdėti, girdi, girdėjo

---