nesugirdėdavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesugirdėdavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesugirdėdavęs, mot. g. nesugirdėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugirdėdavęs	nesugirdėdavę	nesugirdėdavusi, nesugirdėdavus	nesugirdėdavusios	-	nesugirdėdavę
kilm.	nesugirdėdavusio	nesugirdėdavusių	nesugirdėdavusios	nesugirdėdavusių	-	-
naud.	nesugirdėdavusiam	nesugirdėdavusiems	nesugirdėdavusiai	nesugirdėdavusioms	-	-
gal.	nesugirdėdavusį	nesugirdėdavusius	nesugirdėdavusią	nesugirdėdavusias	-	-
įnag.	nesugirdėdavusiu	nesugirdėdavusiais	nesugirdėdavusia	nesugirdėdavusiomis	-	-
viet.	nesugirdėdavusiame	nesugirdėdavusiuose	nesugirdėdavusioje	nesugirdėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugirdėdavusysis	nesugirdėdavusieji	nesugirdėdavusioji	nesugirdėdavusiosios	-	-
kilm.	nesugirdėdavusiojo	nesugirdėdavusiųjų	nesugirdėdavusiosios	nesugirdėdavusiųjų	-	-
naud.	nesugirdėdavusiajam	nesugirdėdavusiesiems	nesugirdėdavusiajai	nesugirdėdavusiosioms	-	-
gal.	nesugirdėdavusįjį	nesugirdėdavusiuosius	nesugirdėdavusiąją	nesugirdėdavusiąsias	-	-
įnag.	nesugirdėdavusiuoju	nesugirdėdavusiaisiais	nesugirdėdavusiąja	nesugirdėdavusiosiomis	-	-
viet.	nesugirdėdavusiajame	nesugirdėdavusiuosiuose	nesugirdėdavusiojoje	nesugirdėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesugirdėdavęs, mot. g. nesugirdėdavusi.
• Skiemenys: ne-su-gir-dė-da-vu-sį-jį

nesugirdėdavusįjį

1. tas, kuris nesugirdėdavo

Etimologija

<= nesugirdėti, nesugirdi, nesugirdėjo <= ne- + sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo <= su- + girdėti, girdi, girdėjo

---