nesugersimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesugersimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesugersimas, mot. g. nesugersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugersimas	nesugersimi	nesugersima	nesugersimos	nesugersima	-
kilm.	nesugersimo	nesugersimų	nesugersimos	nesugersimų	-	-
naud.	nesugersimam	nesugersimiems	nesugersimai	nesugersimoms	-	-
gal.	nesugersimą	nesugersimus	nesugersimą	nesugersimas	-	-
įnag.	nesugersimu	nesugersimais	nesugersima	nesugersimomis	-	-
viet.	nesugersimame	nesugersimuose	nesugersimoje	nesugersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugersimasis	nesugersimieji	nesugersimoji	nesugersimosios	-	-
kilm.	nesugersimojo	nesugersimųjų	nesugersimosios	nesugersimųjų	-	-
naud.	nesugersimajam	nesugersimiesiems	nesugersimajai	nesugersimosioms	-	-
gal.	nesugersimąjį	nesugersimuosius	nesugersimąją	nesugersimąsias	-	-
įnag.	nesugersimuoju	nesugersimaisiais	nesugersimąja	nesugersimosiomis	-	-
viet.	nesugersimajame	nesugersimuosiuose	nesugersimojoje	nesugersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesugersimas, mot. g. nesugersima.
• Skiemenys: ne-su-ger-si-mą-ja

nesugersimąja

1. ta, kurią nesugers

Etimologija

<= nesugerti, nesugeria, nesugėrė <= ne- + sugerti, sugeria, sugėrė <= su- + gerti, geria, gėrė

---