nesiragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesiragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesiragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiragintojas	nesiragintojai
kilm.	nesiragintojo	nesiragintojų
naud.	nesiragintojui	nesiragintojams
gal.	nesiragintoją	nesiragintojus
įnag.	nesiragintoju	nesiragintojais
viet.	nesiragintojuje	nesiragintojuose
šauksm.	nesiragintojau	nesiragintojai

• Skiemenys: ne-si-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. nesiragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nesiragintoja.

nesiragintojų

1. tas, kuris nesiragina

Etimologija

<= nesiraginti, nesiragina, nesiragino <= ne- + raginti, ragina, ragino <= sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

nesiragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesiragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiragintoja	nesiragintojos
kilm.	nesiragintojos	nesiragintojų
naud.	nesiragintojai	nesiragintojoms
gal.	nesiragintoją	nesiragintojas
įnag.	nesiragintoja	nesiragintojomis
viet.	nesiragintojoje	nesiragintojose
šauksm.	nesiragintoja	nesiragintojos

• Skiemenys: ne-si-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. nesiragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nesiragintojas.

nesiragintojų

1. ta, kuri nesiragina

Etimologija

<= nesiraginti, nesiragina, nesiragino <= ne- + raginti, ragina, ragino <= sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---