nesijaudinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesijaudinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesijaudinęs, mot. g. nesijaudinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesijaudinęs	nesijaudinę	nesijaudinusi, nesijaudinus	nesijaudinusios	-	nesijaudinę
kilm.	nesijaudinusio	nesijaudinusių	nesijaudinusios	nesijaudinusių	-	-
naud.	nesijaudinusiam	nesijaudinusiems	nesijaudinusiai	nesijaudinusioms	-	-
gal.	nesijaudinusį	nesijaudinusius	nesijaudinusią	nesijaudinusias	-	-
įnag.	nesijaudinusiu	nesijaudinusiais	nesijaudinusia	nesijaudinusiomis	-	-
viet.	nesijaudinusiame	nesijaudinusiuose	nesijaudinusioje	nesijaudinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesijaudinusysis	nesijaudinusieji	nesijaudinusioji	nesijaudinusiosios	-	-
kilm.	nesijaudinusiojo	nesijaudinusiųjų	nesijaudinusiosios	nesijaudinusiųjų	-	-
naud.	nesijaudinusiajam	nesijaudinusiesiems	nesijaudinusiajai	nesijaudinusiosioms	-	-
gal.	nesijaudinusįjį	nesijaudinusiuosius	nesijaudinusiąją	nesijaudinusiąsias	-	-
įnag.	nesijaudinusiuoju	nesijaudinusiaisiais	nesijaudinusiąja	nesijaudinusiosiomis	-	-
viet.	nesijaudinusiajame	nesijaudinusiuosiuose	nesijaudinusiojoje	nesijaudinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesijaudinęs, mot. g. nesijaudinusi.
• Skiemenys: ne-si-jau-di-nu-sių-jų

nesijaudinusiųjų

1. tas, kuris nesijaudino

Etimologija

<= nesijaudinti, nesijaudina, nesijaudino <= ne- + jaudinti, jaudina, jaudino <= sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---