nesijaudintino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesijaudintino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesijaudintinas, mot. g. nesijaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesijaudintinas	nesijaudintini	nesijaudintina	nesijaudintinos	nesijaudintina	-
kilm.	nesijaudintino	nesijaudintinų	nesijaudintinos	nesijaudintinų	-	-
naud.	nesijaudintinam	nesijaudintiniems	nesijaudintinai	nesijaudintinoms	-	-
gal.	nesijaudintiną	nesijaudintinus	nesijaudintiną	nesijaudintinas	-	-
įnag.	nesijaudintinu	nesijaudintinais	nesijaudintina	nesijaudintinomis	-	-
viet.	nesijaudintiname	nesijaudintinuose	nesijaudintinoje	nesijaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesijaudintinasis	nesijaudintinieji	nesijaudintinoji	nesijaudintinosios	-	-
kilm.	nesijaudintinojo	nesijaudintinųjų	nesijaudintinosios	nesijaudintinųjų	-	-
naud.	nesijaudintinajam	nesijaudintiniesiems	nesijaudintinajai	nesijaudintinosioms	-	-
gal.	nesijaudintinąjį	nesijaudintinuosius	nesijaudintinąją	nesijaudintinąsias	-	-
įnag.	nesijaudintinuoju	nesijaudintinaisiais	nesijaudintinąja	nesijaudintinosiomis	-	-
viet.	nesijaudintinajame	nesijaudintinuosiuose	nesijaudintinojoje	nesijaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesijaudintinas, mot. g. nesijaudintina.
• Skiemenys: ne-si-jau-din-ti-no

nesijaudintino

1. tas, dėl kurio reikia nesijaudinti

Etimologija

<= nesijaudinti, nesijaudina, nesijaudino <= ne- + jaudinti, jaudina, jaudino <= sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---