Pereiti prie turinio

nesiginčysimas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nesiginčysimas

  1. tas, kurį nesiginčys

Etimologija

[taisyti]

<= nesiginčyti, nesiginčija, nesiginčijo <= ne- + ginčyti, ginčija, ginčijo <= sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]